Buvęs karininkų bendrabutis

Vieną, gana ankstyvą sekmadienio rytą mūsų komanda nusprendė aplankyti apleistą karininkų bendrabutį. Sužinoję pastato koordinates, patraukėme į Antakalnį, o tiksliau – į Sapiegos g. 19 stovintį daugiaaukštį statinį. Kiek teko girdėti, šis objektas būdavo prisimenamas tik tais atvejais, kai jame kildavo gaisras, žūdavo ten gyvenęs žmogus ar įvykdavo koks kitas nelaimingas atsitikimas. (Daugiau informacijos apie gaisrą pastate čia: http://alfa.lt/straipsnis/140210). Stebino tai, kad tokio dydžio pastatu niekas nesirūpina.. Juk ir vieta nebloga, o ir bendrabučio panaudojimo galimybės nemenkos..? Tačiau mus pasitiko tik tušti langai bei užrakintas įėjimas. (Na, nebūtumėm mes, jei nerastumėm, pro kur įsmukti nepastebėtiems.) Apsižvalgę ir apsvarstę kelias galimybes, pasirinkome pačią saugiausią: lipti pro išdaužtą langą, nes šansas leistis šlapiu sniegu padengta siena į kelių metrų gylį neatrodė labai viliojantis! Todėl taip ir padarėme. Panaudoję „išskirtinius“ alpinizmo gabumus įsigavome vidun. Bendrabutis pasižymi aiškia ir suprantama struktūra: visuose aukštuose išsidėstę koridoriai ir daugybė kambarių. Pačiame pirmajame radome visko, ko būna apleistose vietose: stiklų, remonto likučių, statybinių nuolaužų, šiukšlių ir panašių dalykų. Tačiau toliau darėsi įdomiau..Neapleido nuojauta, kad pastatas nėra toks jau negyvenamas, įspūdį stiprino patys įvairiausi garsai. Kažkur lašėjo vanduo, pro tuščius langus girdėjosi triukšmas iš gatvės, vaikštant traškėjo visokios nuolaužos. Baisiausia, kad pastatas tikrai labai didelis ir niekad negali būti tikras, ką rasi kitame kambaryje.. Pakilus į trečią aukštą mus pasitiko aštrus alkoholio tvaikas ir tapo aišku, kad gandai apie tai, jog šis pastatas – puikus valkatų prieglobstis pasitvirtino. Vaizdas išties pribloškiantis…pasirodo, kad dabartiniai bendrabučio gyventojai jau pradėję pasiruošimą žiemai. Radome apšiltintą ir paslėptą patalpą, tikriausiai skirtą miegojimui, o kiek tolėliau ir likusią „buto“ dalį. Ant sienos juodavo buvusio gaisro požymiai, šilumą kaupė krūvos senų rūbų, ant stalo buvo sukauptos įvairių maisto produktų atsargos arba jų likučiai. (Pasijutome tarsi neprašyti svečiai.) Ačiū dievui, ten lankėmės tuo metu, kai šių daiktų savininkai buvo išvykę, nes radus juos namie, neaišku, kaip viskas būtų pasibaigę.. Vėliau apžiūrėjome kelias sales, kuriose tikriausiai vykdavo įvairūs renginiai, arba buvo sportuojama, ten radome senų laikraščių bei vaikiškų žaislų. Šiek tiek pafotografavome. Vėliau, proto balso paskatinti, po truputį artėjome prie lango, pro kurį patekome į vidų ir užbaigėme šią ekskursiją.

~ by Samsara on 2007 Lapkritis 25.