Apleistas vienuolynas arba “Satanhaus’as“

Bevaikštant po Vilniaus senamiestį, pasukus viena iš gatvelių vedančių link Dominikonų gatvės akį patraukia didžiulis niūrus pastatas, didelėm skylėm vietoj langų, aptvertas tvora. Ilgaamžis vienuolynas turi savo istoriją. Pasakojama, kad Dominikonų vienuolynas nuo pat įkūrimo 1501 m. turėjo labai didelius dviejų ar net trijų aukštų rūsius, o juose iš viso buvo palaidota apie keturis tūkstančius žmonių. XVIII a. maro epidemijos metu, kai žmonės mirdavo tiesiog gatvėse ir jų nespėdavo laidoti, kūnus tempdavo ir sumesdavo tiesiai į kriptą pro rūsio langus. Kalbama, kad Dominikonų vienuolyno požemiai buvo labai ilgi ir vedė net iki Pilies gatvės. Po 1863 m. sukilimo carinė valdžia nusprendė juos užmūryti – manyta, kad jais galėjo naudotis sukilėliai. Saugoti įėjimų į požemius buvo pastatyti kareiviai. Naktį vienas jų susidūrė su požemių vaiduokliu, baltai apsivilkusiu vienuoliu, tiesusiu į jį rankas. Nuo to laiko daugiau niekas nebūdėjo požemiuose ir atsisakė artintis prie Dominikonų vienuolyno.
Šiandien vilniečius šiurpina kitos istorijos susijusios su šiuo pastatu. Nuo 1993 m. kuomet iš čia išsikraustė kelerius metus gyvenę dominikonų ordino nariai, pastatas tapo apleistas. Buvęs vienuolynas pasidarė populiaria jaunuolių susibūrimo vieta. Satanhausu pravardžiuojame pastate vyksta orgijos, neva viename iš anto aukšto patalpų yra akmeninis altorius prie kurio vyksta aukojimai. Kitų metų pabaigoje, pastatą žadama renovuoti, tačiau ateinančią žiemą, pavasarį ir galbūt vasarą, jis dar tarnaus benamiams ir pramogų ištroškusiam jaunimui.

~ sukūrė maybely - 2007 30 lapkričio.