Apleistas Bradeliškių vandens malūnas

•2008 birželio 8 • 6 Komentaras

27 km nuo Vilniaus, važiuojant Kernavės kryptimi, vos pravažiavus Dūkštų miestelį, ant kairiojo Dūkštos upelio kranto stovi pusiau sugriuvęs pastatas, buvęs malūnas. Statytas XX a. pirmajame dešimtemtyje, 1972 m. malūno pastatas buvo iš dalies restauruotas ir pritaikytas laisvalaikio poilsiui, tačiau keičiantis savininkams buvo paliktas be priežiūros. Malūną būtų galima rekonstruoti, tačiau tam reikia apie 200 000 Lt. Šiandien jis stūkso apaugęs krūmais, medžiais, kiauru stogu, apipaišytomis sienomis ir toli gražu neprimena savo paskirties.

(šaltinis: http://www.mmlab.ktu.lt/mmlab/Utena/monument-5.html)

Vandentiekio stočių cechas

•2008 gegužės 5 • 9 Komentaras

Pirmas vendentiekio stočių cechas – 2 aukštų pastatas prie pat Neries kranto (Verkių g. 72a). Jis veikė maždaug nuo 1959 iki 1990 metų. Per 18 metų jis pasikeitė neatpažįstamai.

Vandenvietė Jeruzalėje

•2008 balandžio 15 • 3 Komentaras

Tiesiog pora nuotraukų iš vandenvietės Jeruzalės mikrorajone.

Žiemą abu rezervuarai buvo tušti. Kaip pastebėjome, rezervuare visai neblogai jaučiasi ančiukų porelė.

Nufotografuoti kitą piešinio dalį nepavyko – išsimaudyti pavasario pradžioje visiškai nesinorėjo.

Nedidelis šiltnamių kompleksas

•2008 balandžio 7 • 8 Komentaras

 

 

 

Žemutiniame Pavilnyje, Žemojoje gatvėje netoli geležinkelio bėgių atsitiktinai aptikau keistą objektą – kadaise stovėjusį pastatą, su daugybe aplink jį išsidėsčiusių pailgų stačiakampio formos pamatų – lyg kokios kapinės. Visas statinys taip apaugęs krūmais, medžiais ir žolėmis, kad pasidarė aišku kodėl vasarą jo nepastebėdavau. Statinys toks netipiškas, kad iš pradžių buvo sunku nustatyti bent apytikrę pastato buvusią paskirtį, tačiau iš arčiau galima pastebėti daug šio pastato istoriją išduodančių pėdsakų. Visų pirma, tai į akis krenta įvairių molinių vazonų šukės, daug sudaužyto stiklo ir po žeme išvedžioto vandentiekio. Specialistas gal ir iš tolo butų pasakęs, kad tai turėjo būti šiltnamių kompleksas, kitaip tariant čia kažką augino. Šiaip pastato struktūra primena kokio botanikos sodo statinių ar panašią struktūrą – drėkinimo sistema, vandens rezervuaras (šulinys, kuris ir dabar pilnas vandens), rūsiai (sandėliai), betoniniai paaukštinimai patogiam šiltnamio aptarnavimui, kaminas šildymo sistemai ir t.t. Viskas kaip ir aišku – nieko intriguojančio, tačiau vaizdas vertas nuotraukos.

 

 

Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė

•2007 gruodžio 9 • 45 Komentaras

Naujoji Vilnia. Didelis ligoninės pastatų kompleksas, hektarai aptvertos teritorijos ir rudeniškai vaiduokliškas vaizdas. Tarytum didelis parkas, liūdnas ir niūrus parkas, kuriame atokiau nuo kitų pastatų stovi pamirštas ir jau apie dekadą nefunkcionuojantis pastatas. Ligoninės teritorijoje sutiktos dvi baltais chalatais vilkinčios moterys paaiškina, kad tai buvęs VAIKŲ SKYRIUS ir jau apie dešimt metų jis yra neveikiantis. Išgirdus, kad tai psichiatrijos ligoninės vaikų skyrius entuziazmas ten apsilankyti kiek atvėso. Įėjus vidun greitai supranti, kad ekskursija nebus maloni – pastatą, kuriame turbūt nebelikę nei vieno sveiko lango, kiaurai veria vėjas, varva lubos ir byra tinkas. Pastatas siaubo nesukelia, tačiau vaikų žaislai ir piešiniai ant sienų sukelia šiurpiai liūdnas emocijas. Daugybė palatų ir procedūrinių kabinetų, kurie išklijuoti plytelėmis, poilsio kambariai bei priimamasis gerokai išskiria šį pastatą iš kitų, kuriuose esu apsilankęs. Prietaringiems ar jautriems žmonėms nerekomenduočiau čia eiti. Pastatas rudeniškame fone ir varnų debesyje tikrai atrodo mistiškai (o gal romantiškai) vaiduokliškas. Įdomu tai, kad toks didelis pastatas neturi adreso – matyt tikrai seniai pamirštas.

http://www.rvpl.lt/

http://www.youtube.com/watch?v=SqIfKmw7LlE – skaitytojo Laurio sukurtas video klipas

FasadasDurų likučiaiKoridoriaiKoridoriaiProcedūrų kabinetasPro langąPiešiniaiDekoracijos

Pridedu daugiau foto (atsiželgiant į susidomėjimą objektu)

img_3956.jpgimg_3959.jpgimg_3960.jpgimg_3965.jpgimg_3968.jpgimg_3969.jpg

Panerių tunelis

•2007 gruodžio 3 • 31 Komentaras

Bevaikščiodami Vilniaus priemiestyje, Paneriuose, Zuikių gatvėje galime užtikti didingo Panerių geležinkelio tunelio liekanas. XIX amžiaus pabaigoje statyto tunelio gylis siekia 427 metrus. Pasak istorinių šaltinių, 1859 metais buvo nuspręsta iškasti du tunelius, kurie tapo pirmaisiais ne tik Lietuvos žemėje, bet ir visoje tuometinėje Rusijos imperijoje. Vienas jų buvo Kauno, o kitas – Panerių tunelis. Antros versijos šalininkai teigia, kad šie statiniai nebuvo būtinybe, o tik valdininkų noras įsiteikti imperatoriui Aleksandrui II, mat caras mėgęs ilsėtis Šveicarijoje, susižavėjo Alpių kalnuose iškirstais tuneliais, ir norėjo ką nors panašaus turėti savo šalyje. Tą žinodami, caro pavaldiniai nusprendė įrengti tunelius ir rado jiems vietą Lietuvoje.

Panerių tunelis minimas įvykiuose, kurie yra reikšmingi mūsų šaliai. Dramatiški Lietuvai buvo 1831 metai, kai lietuvių sukilėliai čia susikovė su caro kariuomene, bandydami užimti Vilnių. Skaudžią statinio praeitį mena ir antrojo pasaulinio karo metai, kai šiuo tuneliu tūkstančiai žmonių buvo vežami į masinių žudynių vietą Panerių miške. Būtent po šių įvykių Panerių tunelis buvo trijuose vietose išsprogdintas ir privirtęs smėlio.

Tunelio nebeatstatė – šiandien didingo statinio skliautai slepia pirmųjų geležinkelių tiesimo istoriją. 2004 metais įėjimas į tunelį buvo galutinai uždarytas, siekiant apsaugoti jame gyvenančius retus šikšnosparnius. Tačiau, nors Aplinkos ministerijos teigimu, tunelis gerai apsaugotas, pro spygliuotą vielą matomi jame besimėtantys sulaužyti inkilai bei šiukšlės liudija visai ką kitą – reti šikšnosparniai nėra apsaugoti nuo vandalų išpuolių. Panerių tunelyje žiemoja vandeniniai ir kūdriniai pelėausiai. Kudrinių rūšies atstovai yra saugomi visoje Europos Sąjungoje. Kyla klausimas – ar čia nepakankamo vyriausybės susirūpinimo ir apsaugos kaltė ar visgi tai priklauso nuo pačių žmonių ir jokių taisyklių nepripažįstantys jaunuoliai, laužysis į vidų kokia bebūtų tunelio apsauga? Belieka tik spėlioti ir tikėti, kad šis Lietuvai reikšmingas statinys bei jo gyventojai išliks ir jo vietoje neatsiras nauji modernus statiniai žlugdantys istorinį paveldą..

Apie retus šikšnosparnius Panerių tunelyje:

http://www.lrytas.lt/?data=20071103&id=11940943031192704872&view=4

Apleistas vienuolynas arba “Satanhaus’as”

•2007 lapkričio 30 • 40 Komentaras

Bevaikštant po Vilniaus senamiestį, pasukus viena iš gatvelių vedančių link Dominikonų gatvės akį patraukia didžiulis niūrus pastatas, didelėm skylėm vietoj langų, aptvertas tvora. Ilgaamžis vienuolynas turi savo istoriją. Pasakojama, kad Dominikonų vienuolynas nuo pat įkūrimo 1501 m. turėjo labai didelius dviejų ar net trijų aukštų rūsius, o juose iš viso buvo palaidota apie keturis tūkstančius žmonių. XVIII a. maro epidemijos metu, kai žmonės mirdavo tiesiog gatvėse ir jų nespėdavo laidoti, kūnus tempdavo ir sumesdavo tiesiai į kriptą pro rūsio langus. Kalbama, kad Dominikonų vienuolyno požemiai buvo labai ilgi ir vedė net iki Pilies gatvės. Po 1863 m. sukilimo carinė valdžia nusprendė juos užmūryti – manyta, kad jais galėjo naudotis sukilėliai. Saugoti įėjimų į požemius buvo pastatyti kareiviai. Naktį vienas jų susidūrė su požemių vaiduokliu, baltai apsivilkusiu vienuoliu, tiesusiu į jį rankas. Nuo to laiko daugiau niekas nebūdėjo požemiuose ir atsisakė artintis prie Dominikonų vienuolyno.
Šiandien vilniečius šiurpina kitos istorijos susijusios su šiuo pastatu. Nuo 1993 m. kuomet iš čia išsikraustė kelerius metus gyvenę dominikonų ordino nariai, pastatas tapo apleistas. Buvęs vienuolynas pasidarė populiaria jaunuolių susibūrimo vieta. Satanhausu pravardžiuojame pastate vyksta orgijos, neva viename iš anto aukšto patalpų yra akmeninis altorius prie kurio vyksta aukojimai. Kitų metų pabaigoje, pastatą žadama renovuoti, tačiau ateinančią žiemą, pavasarį ir galbūt vasarą, jis dar tarnaus benamiams ir pramogų ištroškusiam jaunimui.


 
Prenumeruoti

Būkite informuoti apie kiekvieną naują įrašą el. paštu